- dugnolius
- dugnõlius sm. (2) 1. I, J žr. dugnolis 1: Dugnõliaus uždegimas yra labai sunki liga Krtn. 2. prk. žioplas, ištižęs žmogus: Nė vieno doro vyro vakarele[je] nebuvo – vieni dugnõliai Trk. ^ Stova išsižiojęs kaip dugnõlius Trk.
Dictionary of the Lithuanian Language.